Trys savaitės kupinos iššūkių, nuotykių, emocijų, kopų, smėlio, akmenynų, kvapą gniaužiančių vaizdų, daugybės nudaužtų ratų, klaidžiojimų, pasidarbavimo kastuvais perkasant Saudo Arabijos smėlį ir suvalgytų kelių kilogramų smėlio.
Taip pasibaigė mano 12-ojo Dakaro istorija, užpildydama tuščius istorijos knygos puslapius. 12 etapų. Daugiau nei 4000 kilometrų greičio ruožų, nusėtų akmenimis ir smėliu nuklotų kanjonų, leidusių pūsti su vėjeliu, užmynus „Gazas – dugnas“.
Viską su komanda sudėjome į valandos trukmės filmą, atskleisiantį dar niekur nerodytus komandos vidinės virtuvės užkulisius, kuriuose veiksmo, patikėkit, netrūko ir dieną, ir naktį. Dar pridėjome video medžiagos, leisiančios jums pamatyti bivuako gyvenimo ypatumus, nesuvadintas emocijas ir kvapą gniaužiančius vaizdus, niekada iki tol neišvydusius dienos šviesos.
Visa tai ir dar daugiau jūsų dėmesį prikaustys kitą savaitę. ŠIANDIEN su komanda norime pasidalinti ANONSU, nukelsiančiu jus laiku atgal į svetingąją Saudo Arabiją, kur trys savaitės prabėgo kaip viena diena.
Pabaigai noriu pasakyti, kad ir kokie svarbūs Dakare būtų lenktynininkas ir jo technika, nebūčiau galėjęs nieko pasiekti be nuostabių mūsų KREDA komandos narių, ištikimų, sunkumus drauge įveikiančių partnerių ir kiekvienais metais kartu prie Dakaro starto linijos stojančių fanų. Jūs geriausias užnugaris, kokį sportininkas gali turėti!
Skiriu šį anonsą ir kitą savaitę pasirodysiantį filmą visiems gyvenimo lenktynininkams, skaičiuojantiems laiką įveiktais iššūkiais, patirtais nuotykiais ir įsimintinomis akimirkomis. Kas žino, gal greitu metu Dakare šalia statysime palapines ir nersime į šį gyvenimo nuotykį stačia galva drauge. O dabar, gero žiūrėjimo!