Dakaro ralio dievai 2018-ais rekordiniais metais saugoję „CRAFT bearings“ komandą nuo didesnių techninių problemų šiemet veikiausiai buvo iškeliavę atostogų – po ekipažo avarijos antrame etape sekusi virtinė problemų neleido sportininkams pagalvoti apie geresnį rezultatą. Kaip su naujaisiais Dakaro medaliais ant kaklo pasakoja komandos lenktynininkai Antanas Juknevičius ir Darius Vaičiulis, finišas – tai apdovanojimas už sunkų komandos darbą Dakare, kurio teoriškai jie neturėjo finišuoti.
Starto podiumo procedūroje savo vėlavimais ir neorganizuotumu stebinę Dakaro ralio organizatoriai, savo stilių pademonstravo ir finišo podiumo metu – tiesioginė transliacija nutrūko po kelių sportininkų pasirodymo ant podiumo ir A. Juknevičiaus bei D. Vaičiulio ekipažo pasaulio Dakaro gerbėjai jau nematė. Tačiau dėl to nesisieloja patys sportininkai, nes jiems šis finišas – bene saldžiausias iš prieš tai buvusių.
„Palyginus su visais Dakarais, tai – vienas maloniausių mano finišų. Žinoti, kad įveikėme tiek daug kartu kaip komanda yra kažkas nerealaus. Atrodo, jog visos žvaigždės, dėsniai ir įvykių seka rodė, kad mums tiesiog nelemta finišuoti, bet mes pasukome savo likimo kreivę. Tik visos komandos pasiryžimo dėka mes esame čia, ir esame žiauriai laimingi“, – pasakojo oficialia Dakaro legenda savo 10-ame Dakaro ralyje pripažintas Antanas Juknevičius.
Tuo tarpu jo navigatorius Darius Vaičiulis džiaugėsi, kad pamatė Dakarą, kurį ankščiau matydavo tik sunkiausių epizodų pakartojimuose ir Antano pasakojimuose.
„Man bene labiausiai patikęs momentas – tai naktis kopose. Be vandens, be maisto, esi vienas kilometrų spinduliu. Žvaigždės virš galvos ir tu su kastuvu bei ant galvos kybančiu mažu žibintuvėliu – va čia tai tikras Dakaras, tikras iššūkis žmogui ir jo galimybėms.“
41-asis Dakaro ralis finišavo Peru sostinėje Limoje. Pergalę automobilių kategorijoje pagaliau šventė „Overdrive“ komanda – ilgus metus tarp lyderių važiuojantys bolidai tai padarė pirmą kartą istorijoje. Į istorinę pergalę juos atvedė katarietis Nasseras Al-Atiyah.