Išskirtinis ne tik savo išvaizda, bet ir kilmės istorija. Prototipas „Mebar“, kuriuo Dakaro ralyje kitų metų sausį važiuos Antano Juknevičiaus ir Edvardo Duobos ekipažas, pagamintas ne gamykloje, o talentingų lietuvių rankomis. Unikalų bekelių sportui tinkamą automobilį mechanikai iš Lietuvos konstravo Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
Tikslios kainos nežino
Prototipu vadinamas pirmasis automobilis, pagal kurio pavyzdį gaminami visi kiti. Būtent toks yra „Toyota Hilux“ pagrindu sukurtas „Mebar“, kuriuo ateinančiame Dakare važiuos daugiausia patirties tarp lietuvių šiame maratone turintis 40-metis A.Juknevičius su šturmanu E.Duoba.
Realią „Mebar“ kainą sunku nustatyti – šis automobilis dar mažai bandytas, nors 2013 m. jis jau įveikė Dakarą su Kazachstano komanda „Astana“. A.Juknevičius spėja, kad prototipas galėtų kainuoti apie 100 tūkst. eurų, bet jo vertė, neabejotinai, kils, jei būsimasis Dakaras bus sėkmingas juo važiuosiantiems lietuviams.
A.Juknevičius ir E.Duoba turi didelių ambicijų. 2009 m. A.Juknevičius su Aurelijumi Petraičiu Dakare užėmė aukščiausią vietą – 25-ąją – tarp visų Dakare iki šiol dalyvavusių lietuvių, o ateinančiame maratone „Mebar“ važiuosiantis ekipažas tikisi šį rezultatą pagerinti.
Finansavo Kazachstano valdžia
Paprastai pačiam gaminti prototipą neapsimoka. Tai kainuoja pernelyg brangiai. Tačiau kuriant „Mebar“, nemažai pinigų skyrė ir Kazachstano valdžios finansuojama komanda „Astana“, todėl lietuviai mechanikai ėmėsi širdžiai mielo užsakymo.
Kurdama „Mebar“ lietuvių komanda pirmenybę skyrė „Toyota” markės automobilių dalims. Prototipui parinkti „Hilux” rėmas ir šio modelio brolio „Pickup” kabina, pritaikytas 4 litrų tūrio „Lexus” variklis, „Mebar“ pakaba ir greičių dėžė yra sportinės. Sekvencinėje greičių dėžėje pavaros jungiamos vienoje linijoje, todėl tai vyksta greičiau.
„Labai geras šio automobilio galios ir svorio santykis. Būdamas tik dviejų tonų svorio, su tokiu varikliu jis labai lengvai važiuoja“, – sakė A.Juknevičius.
Originalus aušinimo sistemos sprendimas
Aušinimo sistema sumontuota „Mebar“ gale dėl kelių priežasčių.
„Dakare ir apskritai dykumose būna labai karšta. Jei radiatorius būtų automobilio priekyje prieš variklį, po dangčiu jis dar labiau įkaistų, todėl dėl perkaitimo tokio tipo varžybose lenktynininkai dažnai turi problemų. Be to, perkėlus radiatorių į galą, lengvėja priekis, nebelieka papildomų kaitinimo elementų ir atsiranda tuščios erdvės. Dėl to po smūgio sumažėja tikimybė pažeisti svarbias sistemas“, – aiškino A.Juknevičius.
Asketiškame, be jokių patogumų „Mebar“ yra kiekvienam lenktynininkui reikalingų įrankių ir rakandų. Pavyzdžiui, parinkta vieta dviem kastuvams, kad užklimpus kopose, būtų kuo atsikasti.
Konkuruoti su gamykliniais automobiliais, pripažįsta A.Juknevičius, šis „Mebar“ dar negali. Tačiau Lietuvos lenktynininkams yra itin mielas, nes, kaip patys sako, tai – jų kūdikis.
A. Juknevičiui ateinantis Dakaro ralis bus jau dešimtasis, jei skaičiuosime tą, kuriam startas taip ir neduotas. Keturissyk A.Juknevičius pragaro maratone dalyvavo kaip lenktynininkas, tiek pat kartų – kaip komandos vadovas, 2008 m. Lisabonoje stovėjo prie starto linijos, bet dėl saugumo ralis staiga buvo atšauktas.
Patirtis Dakaro ralyje neretai svarbesnė nei technikos galimybės.
Eglė Šilinskaitė-Puškorė ("Lietuvos rytas")