Antanas Juknevičius – daugiausia patirties Dakaro ralyje tarp lietuvių turintis lenktynininkas, būsimajame pragaro maratone dalyvaus turėdamas didelių ambicijų. Lietuvių kurtu prototipu „Mebar“ su Edvardu Duoba važiuosiantis A.Juknevičius tikisi pagerinti geriausią Lietuvos lenktynininkų Dakare iki šiol pasiektą rezultatą.
Daugiau kaip prieš dešimtmetį prasidėjusi A.Juknevičiaus pažintis su pasaulyje sunkiausiomis bekelės lenktynėmis Dakaro raliu, virto tvirta draugyste. 2003-iaisiais patrakęs vilnietis su Aurelijumi Petraičiu pirmą kartą įveikė pragaro varžybų trasą ir nuo tada kone kasmet ten grįždavo.
Keturis kartus A.Juknevičius pats dalyvavo lenktynėse, tiek pat sykių Dakare buvo kaip komandos vadovas, o 2008-aisiais Lisabonoje laukė lenktynių starto, bet dėl saugumo ralis atšauktas.
Kai 2009-aisiais dėl tos pačios priežasties legendinis ralis iš Afrikos buvo perkeltas į Pietų Ameriką, A.Juknevičius ir A.Petraitis Dakare užėmė 25-ąją vietą – aukščiausią, kokią per visą lenktynių istoriją užėmė lietuviai.
„Tai nėra riba, – tvirtina 40-metis A.Juknevičius. – Norime būti dar aukščiau“.
Naujo Dakaro startas bus duotas 2015 m. sausio 4 dieną Argentinos sostinėje Buenos Airėse. Finišas numatytas sausio 17 d.
Prototipą „Mebar“, kuriuo Dakare važiuos A.Juknevičius ir E.Duoba, daugiausia iš „Toyota Hilux“ dalių Jungtiniuose Arabų Emyratuose kūrė lietuviai. FIA „Cross Country“ pasaulio čempionato etape Lenkijoje išbandytas automobilis dabar tobulinamas, o lapkričio viduryje jau bus išsiųstas į Dakarą.
„Mebar“ dar išbandysime Lietuvos karjeruose ir poligonuose – vykti į varžybas būtų pernelyg pavojinga, nes, jei kas lūžtų, nebebūtų pakankamai laiko sutvarkyti“, – teigė A.Juknevičius, šiuo metu Jungtiniuose Arabų Emyratuose treniruojantis Pietų Afrikos lenktynininką.
Pastaraisiais metais lietuvis ne tik pats dalyvauja varžybose, smėlynuose treniruoja kitų šalių sportininkus, bet ir yra Kazachstano komandos „Astana“ vadovas.
Vis dėlto A.Juknevičiui labiausiai patinka pačiam lenktyniauti: „Nemoku važiuoti tik šiaip sau, kad įveikčiau trasą. Noriu lenktyniauti, važiuoti greitai. Mūsų realybė kol kas tokia, kad neturime lėšų gamykliniam automobiliui, bet, esu įsitikinęs, ne šventieji puodus lipdo, todėl Dakare bandysime užimti dar aukštesnę vietą nei iki šiol lietuvių užimta aukščiausia. Jei pakiltume bent iki 24-osios, dalyvavimą Dakare jau laikyčiau sėkme“.
Eglė Šilinskaitė-Puškorė ("Lietuvos rytas")