Dakarui besirengiančio A. Juknevičiaus pagalbos prašė varžovasKuo trasoje daugiau visaverčių varžovų, tuo įdomiau lenktyniauti. Į dešimtąjį savo Dakaro ralį besirengiantis lenktynininkas Antanas Juknevičius būtent dėl to kasmet sutinka treniruoti pagalbos prašančius sportininkus, įsigijusius galingą techniką, rašo „Lietuvos rytas“

Arabijos dykumoje Jungtiniuose Arabų Emyratuose praleidęs kelias dienas A.Juknevičius nuo saulės nusvilo veidą, pavargo, nes kasdien šimtus kilometrų važinėjo smėlynais, bet grįžo nepaprastai laimingas.
„Tokį gabų mokinį seniai turėjau“, – tvirtino 40-metis vilnietis, Artimuosiuose Rytuose treniravęs Pietų Afrikos Respublikos kroso (cross-country) ralio čempioną Gary Bertholdtą.
41 metų G.Bertholdtas pagalbos paprašė, nes rengiasi pirmajam savo Dakaro raliui, o išmokti gerai važiuoti per kopas būtina, jei nori per ralį jose neįstrigti.
Nors dabartiniame Dakare, kuris vyksta Pietų Amerikoje, tų kopų labai nedaug, būtent jos gali tapti pagrindine priežastimi, dėl kurios bendrojoje įskaitoje iš lyderio pozicijos nusirisi į autsaiderius.
A.Juknevičius – vairavimo smėlynuose meistras.
2005 metais pirmąsias pamokas, kaip valdyti automobilį dykumoje, jis gavo iš kelių sportininkų arabų, o nuo 2007-ųjų pats treniruoja kitus.
Per šiuos metus A.Juknevičiaus pamokų prašė ne tiktai vairavimo mėgėjai, bet ir bent 15 Dakaro ralio dalyvių.
 
Kaip neperkaisti ir judėti
 
G.Bertholdtas – išskirtinis lietuvio mokinys.
Nors afrikietis niekada nevairavo smėlynuose – Pietų Afrikos Respublikoje dykumų nėra, todėl pasivažinėti jomis šios šalies lenktynininkai vyksta į kaimyninę Namibiją, važiuoti neįprastu keliu jis greitai išmoko.
„Gary – itin imlus vairuotojas. Pasivažinėjus kelias dienas pats juokėsi, kad kopų jau nebijo“, – pasakojo A.Juknevičius.
Pastarosiomis dienomis Arabijos dykumoje oras įkaisdavo iki pusšimčio laipsnių – toks karštis pavojingas ir žmonėms, ir technikai. Vis dėlto svarbiausia paslaptis vairuojant dykumoje – ne tai, kaip apsisaugoti nuo perkaitimo, o tai, kaip apskritai judėti pirmyn.
Kaip sakė buvęs A.Juknevičiaus bendražygis Aurelijus Petraitis, vairavimas kopose – „smagus, malonus, mielas, švelnus, bet labai pavojingas, nes kopa turi savybę paslėpti tai, kas yra už jos“.
Šis ekipažas 2009 m. Dakare užėmė aukščiausią – 25-ąją – vietą iš visų iki šiol ten dalyvavusių lietuvių.
„Jei smėlynuose nemoki važiuoti techniškai, gali ten ilgam įstrigti. Turi „skaityti“ kopas, kad žinotum, kaip ir kur važiuoti, turi žinoti, kaip išvažiuoti, jei įstrigai.
Net tokie patyrę lenktynininkai kaip ispanas Carlosas Sainzas Dakare yra praradę labai daug laiko vien dėl to, kad įstrigo kopose“, – aiškino A.Juknevičius.
 
Smėlynų Dakare liko nedaug
 
Senajame Dakaro ralyje, kuris vykdavo Afrikoje, smėlynais per Sacharos dykumą driekdavosi apie 50 procentų trasos.
Dabartiniame maratone Pietų Amerikoje kopų nedaug, nes Atakamos dykumoje jų beveik nėra.
Smėlynai sudaro tik 10 procentų dabartinės trasos. Tačiau būtent tie procentai gali būti lemtingi kovojant dėl galutinės vietos Dakaro ralyje, mat jei nežinai, kaip vairuoti kopose, įstrigęs gali sugaišti valandą ar dvi.
 
A.Juknevičius juokauja, kad praėjusiame gyvenime buvo beduinas, todėl pats kone iš karto susidraugavo su smėlynais. Jis net dreba iš malonumo, kai vairuoja kopose, nes tai – jo stichija.
„Šiek tiek gaila, kad dabartiniame Dakaro ralyje tų kopų liko tiek mažai“, – sakė A.Juknevičius.
 
Nebijo dalytis žiniomis

Lietuvis nesuka galvos dėl to, kad treniruodamas kitus lenktynininkus varžovams tarsi įduoda dar vieną ginklą.
Jis pats negali sau leisti Dakaro raliui įsigyti tokio galingo ir brangaus automobilio kaip daugelis varžovų, tačiau tvirtina, kad didžiausias džiaugsmas per varžybas jam, kai turi su kuo kovoti.
„Visiems esu atviras ir nedvejodamas perduodu savo žinias, nes trasoje noriu matyti tik pajėgius varžovus.
Tokiuose maratonuose kaip Dakaro ralis daug lemtingų dalykų – ne tik geras vairavimas ir greitis. Neretai svarbiausia ten būna paprasčiausia sėkmė“, – teigė A.Juknevičius.
Kazachstano komandos „Astana“ vadovu dirbantis lietuvis lenktynininkas ateinančiame Dakaro ralyje su šturmanu Edvardu Duoba atstovaus Lietuvai. Ekipažas tikisi bent pozicija pagerinti geriausią ligšiolinį lietuvių rezultatą legendiniame maratone.
A.Juknevičius ir E.Duoba važiuos lietuvių mechanikų sukurtu prototipu „Mebar“. A.Juknevičiaus mokinys G.Bertholdtas su šturmanu Siegfriedu Rousseau Dakare lenktyniaus „Ford“ prototipu.
Jis analogiškas „Toyota Overdrive“ automobiliui, kokiu pragaro lenktynėse kitų metų sausį važiuos Benediktas Vanagas ir Andrejus Rudnickis. Tik jame įmontuotas „Ford“ variklis.

Eglė Šilinskaitė-Puškorė ("Lietuvos rytas")