„Šiame Dakare viena diena už kitą geresnė“, – vos tik išlipęs iš automobilio, įveikęs trečiąjį greičio ruožą pareiškė lenktynininkas Antanas Juknevičius.

Panašu, kad šiemet Dakaro dievai, iki šių dienų diktuojantys maratone sudaromas sąlygas, trasos konfigūracijas, tempą ir laiką, įsiklausė į praėjusiais metais skambėjusią kritiką, apie Dakarą, praradusi savo žavesį ir tapusį nykiausia savo paties versija. Šiemet trijų greičio ruožų istorija visa kita – beribiai smėlynai ir kopų masyvai, o ir visi į komplektą kartu su jais „įskaičiuoti“ džiaugsmai iššūkių formatu pateikiami lenktynininkams vos kirtus starto liniją.

 Trečdalį Dakaro vainikuojantis ketvirtasis greičio ruožas. Iš Vadi al Davasyro į – Rijadą. Iš Pietų į Šiaurę, pasitinkant trumpėjančias ir vėstančias dienas.

 Ketvirtajame 2021-ųjų metų Dakaro etape nepalaužiamos dvasios karių laukė ilgiausias šio Dakaro ralio atstumas – 813 kilometrų, iš kurių 337 kilometrus sudarė greičio ruožas, o kitus 476 kilometrus – pervažiavimas bendrojo naudojimo keliais iki starto ir Saudo Arabijos sostinėje įsikūrusios stovyklos, kurioje gyvenimo taisykles diktuojamos socialinio burbulo principu, jau kirtus finišo liniją.

Trasos dangos profilis: 65 proc. smėlio, 31 proc. grunto, 4 proc. kopų. Dekonstruokime šią sandarą, paversdami ją žmonių kalba.

Dakaro terminais – trumpas greičio ruožas, kuriame organizatoriai didelių iššūkių nežadėjo. Nei didelių kopų, nei sudėtingų akmenimis „grįstų“ kelio atkarpų, komandos navigatoriaus žodžiais sakant, tiesiog 337 kilometrų „gryno lenktyniavimo malonumo“. Bet kokiu atveju, praėjusiais metais Dakaro organizatoriai jau ne kartą įrodė, kad tuos pačius dalykus jie supranta ir vertina kitais standartais, todėl atsipalaiduoti ir prarasti budrumo nebuvo galima, nes kiekviena klaida galėjo priversti lenktynininkus už tai susimokėti aukščiausios prabos Dakaro „valiuta“ – laiku ir pozicijomis bendrojoje automobilių klasės įskaitoje.

Smėlio substancija užkloti greiti ruožai, nusidriekę per slėnius ir kanjonus, išdžiūvusias upių vagas, retkarčiais paįvairinami tempą numesti verčiančiomis vingiuoto žvyrkelio atkarpomis, lydimomis trumpų akmenuotų sudėtingų perėjimų ir 10-15 kilometrų kopų grandinėlių. Navigatorių įgūdžius patikrinusios plynaukštės ir bendrą ekipažo kantrybės rezervuarą „išsemti“ bandę akmenys, kaip ir priklauso Saudo Arabijos platybės, įrengtų trasų paviršius nusėję kelio trajektoriją ir jos prieigas. Toks šiandien greičio ruožo profilio aprašymas, nusakantis, su kuo teko susidurti nuotykių dvasia gyvenantiems Dakaro ekstremalams.

 Prie ketvirtojo greičio ruožo starto linijos sunkvežimių, lengvųjų prototipų ir SSV motobagių mėsmalė

Trečiajame greičio ruože finišą pasiekę 4-ame dešimtuke ir kelyje lenktyniavę su Dakaro galiūnais – sunkvežimių klasės atstovais, šiandien KREDA komanda, kaip ir praėjusiuose dvejuose greičio ruožo etapuose starto liniją kirto į priekį praleidusi ne vieną dešimtį sunkios ir lėtos Dakaro technikos, išvystomu greičiu gerokai nusileidžiančios automobilių klasės dalyviams. Daug iššūkių sukelti neturėjusį ketvirtąjį greičio ruožą lenktynių organizatoriai nusprendė pasunkinti, sumaišę skirtingų klasių transporto priemonių starto laikus ir sustatę juos į vieną starto liniją.

Startavusio iš 56-osios vietos, lenktynininkų dueto priekyje rikiavosi 17-ka sunkvežimių, lengvųjų prototipų ir SSV motobagių. Komandos ekipažas turėjo „apsišarvuoti“ kantrybe ir labai kantriai, laukdamas tinkamiausio momento atlikti vieną lenkimą po kito. Skęsdami smėlio dulkių debesyse, „vaišindami“ savo organizmus šios stichijos užkandžiais, Dakaro pankų duetas kilo pozicijomis aukštyn. Galiausiai, praleidę trasoje 3 valandas ir 3 minutes, 15:05 Lietuvos laiku ekipažas pasiekė ketvirtąjį greičio ruožo finišą, preliminariai 30-oje vietoje.

Koks tas dienos vertinimas?

„Šiandien mus pasitiko dar viena gera Dakariška diena. Pagavom savo tempą ir judėjom juo iki pat finišo. Esam laimingi matydami ketvirtosios dienos finišo liniją“, – sakė trumpą dienos apžvalgą pateikęs lenktynininkas Antanas Juknevičius.

KREDA komandos lyderis – Antanas Juknevičius yra labiausiai patyręs lietuvis lenktynininkas, 2021-iais, pradėjęs savo 12-ąjį Dakarą. Smėlynus ir dykumas laikantis savo stichija, Dakaro panku vadinamas lenktynininkas yra tris kartus pagerinęs Baltijos šalims priklausantį geriausią rezultatą automobilių kategorijoje. 2018-aisiais Antanas Juknevičius organizatorių oficialiai pripažintas Dakaro ralio Legenda.